Meditacinis ėjimas, skirtas vasaros saulėgrįžai pasveikinti Energetiniame čakriniame labirinte
2017 m. birželio 23 d. vedžiau meditacinį ėjimą, skirtą vasaros saulėgrįžai pasveikinti Energetiniame čakriniame labirinte. Dalyves supažindinau su trumpiausia naktimi, kuri senovėje vadinta Rasos švente arba Kupolinėmis. P. Dundulienės nuomone ši šventė atsirado pirmykštės visuomenės laikais ir galutinai susiformavo paplitus žemdirbystei ir gyvulininkystei apie 4-3 tūkstantmetį p.m.e. Ipatjevo metraštis 1262 m. jas mini Kupolės vardu. Įvedus Krikščionybę, šventė buvo pavadinta Joninėmis (birželio 24 d.), pagal agrarinį liaudies kalendorių – tai buvo šienapjūtės pradžios data.
Kupolės šventėje buvo garbinama didžioji gimdytoja Lada ir Perkūnas – griaustinio ir žaibo valdovas, visokios jėgos įsikūnijimas. Tai dangaus dievams skirta šventė. Į Saulę buvo kreipiamasi:
„Ein saulelė aplinkui dangų
Oi Kupola Kupolėli
Aplinkui dangų mėnulio kelti,
- Kelkis mėnuli, kelki šviesusis,
Jau aš šviesi seniai kėliaus
Ir nušviečiau visą svietą:
Seną, jauną, mažą, didį“
Saulės kultas išplaukė iš dviejų pagrindinių šaltinių: pagerbti išvykstančią į žiemos pusę saulę, padėkoti už šilumą, atgaivinusią, padengusią žiedais ir vaisiais žemę. Saulę garbino ir už jos jėgos grėsmingumą. Žemdirbiai maldavo saulės, kad ji kantriais spinduliais neišdegintų pasėlių. Saulė buvo garbinama maldomis ir giesmėmis.
Joninių vanduo
Per Jonines žemdirbiai savo apeigose ypatingą dėmesį skyrė vandeniui, turinčiam galią atgaivinti žemę ir suteikti jai vaisingumą. Todėl ypatingai buvo garbinama rasa. Ji naktį atgaivina augalus. Senovėje merginos stengdavosi atsikelti dar prieš saulei tekant ir surinkta rasa nusiprausti veidą – tai turėjo padaryti veidą skaistesnį.
Joninių žiedas
Mielckės ir Kuršaičio žodynai kupolėmis vadina jonažoles, lauko gėlės žydinčios geltonai ir mėlynai. J. Basanavičius mano, kad paprastoji ramunė Joninių naktį tapdavo kupole.
Dundulienės nuomone, kupolėmis buvo vadinami žolynai, turintys gydomąją galią: jonažolės, ramunės, geltonai ir mėlynai žydintys žolynai.
Kupolė kadaise reiškė ir apeiginę kartį, papuoštą gėlėmis bei kaspinais. Tautosaka rodo, kad kupolė buvo ne kas kita, kaip vegetacijos dievybė, vasarą gyvenanti kvepiančiuose žolynuose, žieduose ar pumpuruose, o žiemą pusnynuose.
Po trumpo supažindinimo su Rasos šventės reikšme ėjome su dalyvėmis prisiskinti gėlių į pievą. Iš jų pynėme vainikus ir dalinomės savo gyvenimo patirtimi. Nupintais gėlių vainikais pasipuošėme eidamos Energetiniu čakriniu labirintu.
Renginio akimirkos:
